Trečiadienis

Tik ne man, tik ne tau
Tolima tyla
Iš baltos nežinios
Mano pasaka

Paslėpiau rankas
Gniaužiu monetas
Kiek kainuos tiesa?
Kiek mokėt turiu
Kad nepalikti šių
Spindinčių akių

Kažkaip keista man čia vėl rašyti. Jau turbūt atpratau rašyti ir lengvai dėstyti mintis. Deja įdėjų ir minčių esu kupina kaio visada, tik dabar toks laikotarpis kai negaliu to realizuoti, namai tai nepragarai, bet man kai nesėdinčiai vienoje vietoje tai nusibosta būti namie, kai galėčiau mokytis ir kalti anatomija ir farmakotechnologija :D Bet ai nieko metai niekur nepradings taip jau sau, viskam reikia pokyčių, net ir man ;D O tiem kurie galvoja,kad tai pasaulio pabaiga galiu pasakyti, kad per daug esate pesimistai :)) Gyvenkime matykite, mylėkime. Juk taip gera daryti gera! :)

xoxo Agnė. 

O vergeliukas, kaip seniai čia lankiausi, matyt pagrindinė priežastis buvo mokslai, bet ir tie spamai kurie guli mano įrašuose, bet tikiuosi tai greit susitvarkys, ir galėsiu vėl ramiai rašyti. :) Kadangi tuo pasibaigs egzaminai, rašysiu čia dažniau :)

—-//*—

Aš jau basomis po pievą bėgiojau ir tavo šilumą vėjams atidaviau.

Širdyje laisvę pasodinau ir vaikams gėrį išdalinau.

Naktimis žvaIgždes raškiau ir į savo sodą sudėjau.

Tavo žodžiai skardūs, man per širdį skrieją, aplink pasaulį ir tolyn, bet vis artyn,artyn.

Ar jauti? Ar girdi? vasara arti, visai greta.

Jau net auksinės kasos liečia tave ir tavo šypseną padabina šiluma.

-Ei vasarėlę, kur tavieji ilgieji sparnai, kurie dienomis mus neša į  svajas…

Kai aplinkui tik vėjas ir rupus žemės grūdas.

Nes basomis čia tik eini ir nieko sau negali padaryti, jei esi tik žmogus.

       Ech begalo seniai čia berašiau. Pasiilgau mygtukų spaudinėjimų ir savo nesąmoningų paistalų, jie tarsi manoji dalis, be kurios aš tiesiog neegzistuočiau.

     Taigi antraštė tokia neveltui, ji manau ir išduoda apie parašysiu. Mano gyvenimo laikotarpyje dabar nutiko begalo daug dalykų… Sutiktas nuostabus vaikinas, meilė, gyvenimas ir svajojimas kartu, nieko nuostabiau ir būt negali. Na, bet geriau pagalvojus gali, taip šiuo metu susiradome nuostabu butuką ir žengsime tikrai svarbu žingsnį mūsų gyvenime. Dvejojame, tačiau kitos aplinkybės man neleidžia nuleisti rankų, kai tai ko taip smarkiai norėjai dabar turi :) Taigi  apie mūsų gyvenimą butuke pranešiu vėliau :)

    Kitos geros naujienos tai, kad žiema. Smagu eiti per pusnis, kaip mažiems vaikams mėtyti sniego gniužtes ir tiesiog šėlioti, o sugrįžus namo vaišintis skania cinamonine arbata…  Tokiais vakarais, ypač kai lauke minusinė temperatūra, gerai turėti kažkokią veiklą, tad nepatinginiaukite ir kažką mielo ir bendro su draugais nuveikite. Juk kaip sakoma jaunyste reikia pasinaudoti, nes vėliau gailiesi arba tiesiog nebėra tam noro ar jėgų :)

     Tiesa dabartiniuose namuose kompiuteris sugedo, tad dabar mažėja priklausomybė būti prie jo :) na manau tai geras dalykas, nes daugiau skiri laiko mokslams ar šeimai. O ir kompiuteris turi padėti atlikti darbus, o ne perimti jūsų gyvenimo :)

   Besėdint štai mokykloje kyla daug minčių, manau vėl greitai pradėsiu rašyti “Vienišus bėgius “  ir galėsite juos vėl mielai skaityti :)

Nesušalkite, išsirinkite puikias dovanas Šv. Kalėdų proga ir nepameskite galvos dėl  nereikalingų dalykų. Agnė :)

Kai ant žemės yra daug sniego aš mėgstu įsivaizduoti, kad einu debesimis. Takayuki Ikkaku, Arisa Hosaka ir Toshihiro Kawabata

Visada bijojau ir bijau, kad visa tai kas yra gali pasibaigti. Nenorėčiau prarasti To ką turime mes abu.
Ar verta pyktis dėl niekų? Niekų kurie turėtų mus sustiprinti, o ne palaušti visai..
Įdomu jei aš pradinčiau ar pasigestum manęs?
Jei aš  nustočiau tikėti, ar leistum man nuleisti rankas?

Žinau, tik vieną, kad jei Tau būtų sunku, negalėtum pakelti pilkos kasdienybės, liūdėtum, verktum ar  pyktum aš visada būčiau ir esu šalia. Tu radai mane, o aš radau tą gėrį tavyje. Kiekviena diena, minutė man kančia, nes aš noriu būti su tavimi, noriu prabusti ryte ir matyti tavo švytinti veidą, noriu juoktis kartu su tavimi ir visai nesibaiminti, kad kažkas gali nutikti.

Man gerą, man žiauriai gera būti tavo glėbyje, nes tik jame jaučiuosi saugiai.
Ar girdi, mano širdis šaukias Tavęs. Ar girdi? Aš negaliu be tavęs. Negaliu… Norėčiau, kad norėtum ir tu to pačio , norėčiau tikėti, kad ir tu be manęs negali..

Myliu.

Užrašiau ant širdies vartų: neiti!. Meilė tik nusijuokė. Man reikia.

Skambutis į telefoną ….
-Klausau?
-Nu, labas, Klausyk, kur tu esi?
- Laukuos, o ką?
- Ką tu ten veiki?
- Vedinuose, vėdinu minčių aveles ;D
–*–*–*–
Pats nuostabiausias penktadienio vakaras per visą vasarą! Net negazdina ta mintis, jog ji paskutinė. Taip, paskutinė šį sezoną,tačiau tik ne mūsų gyvenime. Žinote mes dar jų tiek turėsime ir tikrai tokių pačiai nuostabių ;*  Nors ir turėjo kai ką nuveikti visai nereikšmingo, tačiau nebūtume Mes jei nepakvailiotume ir nepašeliotume ;) Padarius tai ko mums reikėjo, tiesiog leidomės į vaikystę. Bėgiojome basomis, šypsojomės, paleidome balionus už tai, kas mus sieja, leidome šaltai žemei liesti mūsų padus, šiene voliojomės ir pasijautemė kaip tikrame kaime, nors ir už 800 metrų stovi gyvenamųjų namų kvartalas. Gera jausti vasara ir tas puikias akimirkas, kol  nelyja :P Ruduo visai čia pat, o aš jus visus labai myliu ;*

VIsų pirma laba diena, visų antra turbūt vėl atsgavau, manoji mūzą sugrįžo ;D (jėė) Bet užtat pavojingai pakilo mano užknisimo stulpelis, varge negaliu pakęsti tokių žmonių kurie kiša savo nuomonę mums giliai ir gerkles lyg tai mum būtų įdomu ir dar negano to, Tas asmuo dar ir sugrūstuve labiau ima ją grūsti, kai vos pajunta, jog mes turime savąją . Dievaži iš kur tokių žmonių atsiranda? Net jei jau ir to žmogaus darbai kažkur “aukščiau” erdvėje yra talpinti tai dar nereiškia, kad tu gali save laikyti viršesne nei mes. Atsiprašau, bendriau neatsiprašau, bet tavo sušikta egoistinė nuomonė yra visiškai niekam neįdomi. O jei būtų įdomi, tikrai nenorėčiau nei aš nei kas nors kitas ją gauti kai ji kišama tiesiai į šikną. Aš tiesiog baigiu pasišlykštėti tokiais žmonėmis… Aš visų pirma nesuprantu koks jiems jausmas kišt tai ką “Jie” galvoja esant teisus mums?? Kas nors galėtų man atsakyti, nes būčiau dėkinga. Ir apskritai pasikėlimas ir savęs iškėlimas aukščiau už kitus ir laikyt, kad tu esi kažkoks išskirtinis (gerai aš sutinku galime save laikyti išskirtiniu, nes tikrai yra tokių, bet tie žmonės to garsiai nereiškia ir jiems gerai) ir dar plius tai sakyti, o nors tai visiškai sušikta netiesa!  Aš turbūt per daug teisingas žmogus, kad suprasčiau tokią sušiktai iškreiptą realybę. Jei būtų mano valia aš galėčiau Tam žmogui į akis pasakyti tiek daug, bet gaila mano nei sąžinė nei tolerantiškumo lygis man neleidžia to daryti. Žinoma atsiras ir tokių kurie ims rašyti į blogą komentarus, kad tu čia nusikalbi, kad pati “stumi” ant tų žmonių, nors pati jiems rašai, bet žinot ką? Konstitucijoje rašoma taip: II skirsnis 25straipsnis pirma eilutė (Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti) Žmonės reiškite savo nuomonę ir dar geriau jei tai darysite, tik supraskite, kad tą daryti turite su protu ir ne kažkam kita, o taip, kad nepažeistų kito žmogaus teisių.

Aš taip seniai rašiau čia savo bloge. Kad net nebežinau kur dingusios mano mintys, svajos ir visi žodžiai. Mano gyvenime daug pasikeitė, labai daug. Bet tik į gerą, o jei ir buvo blogo tai poto sekė tik geri dalykai kurie mane džiugina. Štai beveik baigiasi vasara, o mūsų veiduose vis dar šypsena, tik deja visi viduje supranta, kad liko nebedaug. Kad greitai nebesusitiksime taip dažnai mes, nebeliks ilgų pasisedėjimų, juoko ir šiltų vasaros naktų! Bet visa tai nesibaigs, tik pereis į rudens estafetę.
Mano santykiai puikus, nesigailiu nieko, nė vieno žodžio,veiksmo. Tikiuosi viskas kas vyksta tarp mūsų bus ilgam. Kad daugiau tų mūsų virpuliukų būtų :)
Ei, bet žmogau, tai dar nepabaiga, jei vasara baigiasi, nereiškia, kad mūsų širdys turi sušalti ir pasiruošti žiemai… Tiesiog mylėkime. :)

Pirmiausia reikėtų pradėti nuo blogų dalykų, tai išeitų turbūt stresas dėl kelionės ir visa kita, ko aš dabar nevardinsiu,  tačiau žinau, kad po truputi tai išsispręs ir pasimirš, tikrai. Juodų ir blogų minčių negalima laikyti, per daug sunku ir skaudu jas laikyti, o ir sielą griaužia :P

O kalbant apie gerus dalykus, tai taip seniai rašiau į blogą,kad net nepamenu kada? ;/ Bet aš tai stengiuosi ištaisyti ir jo tikrai nepamirštu, tačiau žinote kaip vasara nėra kada sedėti prie kompiuterio, visada yra kur išlėkti ir turiningai praleisti laiką. Visa kas gero nutiko neišvardinsiu, tačiau paskutinis įvykis labiausiai įsimintinas ! Ogi mūsų puikioji iškylą, kurios visi seniai taip belaukėm. :P Buvo puiku: pasistatėm palapines, užsikūrėm laužą, kepėm dešreles, valgėm ryžius maudėmės ir kalbėjomės ;D Ir žinoma ko tik ten nenutiko ;D Bet svrabiausi gi šauni kompanija :P o dėl jos tikrai nesigailiu :P ir antroji diena ne ką blogesnė. Puikioji ketveriukė: Aš,Raimis, Živi ir Rokas pasilikome pasideginti, pasimaudyti, parukyti kaljano ir buvo tiek juoko, tiek bajerių, kad nors imk ir mirk iš juoko :D nors keliauti teko daug ir sunkiai nešti, tačiau dabar pagalvoju, kad tai buvo tiesiog AMAZING <3
p.s.Foto susiliejusi, bet man ji tokia miela!! Raimutis  mūsų šeichas ;DD