2010-02-09 • Nėra komentarų
Žinai džiaugiuosi, kad mes susitikome prieš tai. Nes dabar per visą šitą ”bumą”, net susirašyti normaliai nebegalime, tad ką jau kalbėti ir apie susitikimus. Egzaminai artėja ir nieko čia nepakeisi, o aš norėčiau, kad turėtum daugiau laiko.
Tik dabar suprantu, kaip Tu jauteisi, kai tave atstumiau, kai tikrai Tau patikau ir kažkas galbūt galėjo išeiti, o aš akla to nemačiau, kiti jausmai apakinę mane buvo. Bet dabar aš žinau, kai tu supranti, kad Tau jis svarbus, tas žmogus ir liūdniausia, kad negali su juo pabūti. Tikiuosi visa tai greitai praeis.
Rodyk draugams
2010-02-07 • No Comments
A change of seasons by =realityDream
“…Kai kada būtinos permainos, perėjimai, kaip metų laikai.Mūsų pavasaris buvo nuostabus, bet vasara praėjo ir mes praleidome savo rudenį.Dabar staiga pasidarė šalta. Taip šalta, kad viskas sušąlo. Meilė užklupo iš netyčių, o jei užmiegi sniege, nepajunti kaip atslenka mirtis…”
Rodyk draugams
2010-02-07 • No Comments
Su mielu noru pasileisčiau su tavimi nors į pasaulio kraštą. Kad galėtume patirti tai kas taip trapu. Kur abu galėtume vienas kitą stebėti ir atsargiai liesti. Dalintis ta keista ugnis kuri supažindino abu. Ir net nesvarbu būtų aplinka, jei tik joje esi Tu. Galėtume ten veikti tai ko norėtume. Palydėti saulėlydi, šypsotis, juoktis, pasakoti anegdotus, stebėti žvaigždes, apsikabinti, prisiglausti, vienas kitą sušildyti. Tiesiog daryti tai ką mes norime daryti, nes mūsų širdys to trokštu. Galbūt nesitikėčiau iš tavęs meilės, bet visa tai pranoksta bet kokį jausmą. Tiesiog buvimas su tavimi yra paguoda. Tar tarsi ramybės oazė kurioje galiu nuskęsti. O ir laiko man prireiktų, kad priprasčiau prie tavo geidulingo žvilgsnio. Galbūt vėjas mums pritartų ir neleistų per daug kalbėti.
Norėčiau. Labai norėčiau, kad taip būtų. Kad turėčiau su kuo pasidalinti savo jausmais. Esu optimistė, nelaikau senų meilių už pavadžių, bet jei sutikčiau tokį su kuriuo jausčiausi vėl laiminga, turbūt nekankinčiau savęs ir leisčiau jam mane užvaldyti. Kas žino, galbūt tai ir yra dabar?
Rodyk draugams
2010-02-05 • 2 komentarai
“She lives in a fairy tale
Somewhere too far for us to find”
Prisimenu tave tądien, kaip šiandien. Prieš save matau akis,pilnas kupino džiaugsmo. Kurios spinduliuoja neaprėpiama šilumą. Tavo lūpos kalbėjo už tave. Jos vis drebėjo, nes bijojo, tačiau prigludus, jos suprasdavo, kaip tada buvo svarbu. Mylėti ar neapkęsti? Dabar tu galvoji. Galbūt net ir nėra tokio kaip pirmojo varianto, nes dabar aš nebesuprantu tavęs. Na galbūt ir nederėtų jau to daryti, bet žinai, nuoširdžiai tave prisimenu patį linksmiausią vaikiną kokį tik buvau sutikusi. Kuris nieko nebijojo ir drąsino mane gyventi. Tu buvai tas kuris išsiskyrė nuo aplinkinių žmonių. Tavo šypsena ir juokas mane užburdavo, ne todėl, kad jie fiziškai gražūs, o todėl, kad spindėjai vidumi. Tikrai. O dabar taip pamąsčiau, kad pasikeitei. Tu niekada negalėdavai ką nors blogo ant manęs pasakyti, nors žinojai kokia žemiška esu… Bandžiau suprasti tave tuomet. Bandžiau tai pajusti širdimi, pavykdavo, o ypač tomis akimirkomis kai skaitydavome vienas kito mintis. Gyvenome ir iš gyvenimo ėmėme viską. O, žinai aš dabar džiaugiuosi. Ne todėl, kad nebeturiu tavęs kaip vaikino ar tiesiog kaip geriausio draugo, o todėl, kad tau be manęs geriau. Aš visada tai žinojau. Nereikėjo man išvis tavo gyvenime pasirodyti, nes tai buvo klaida. Tačiau už akimirkas praleistas aš dėkinga. Būčiau egositė, jei į visą tai spjaučiau, bet mes per daug skirtingi. Tačiau, nors tu pasikeitei aš žinau gyvenime ar viduje tokio tavęs dar liko. Džiugina tai, kad galbūt kada nors suprasi mano jausmus. Nors esu priversta meluoti, kad nebelikčiau įskaudinta. Galbūt tai atoveiksmis įveiksmus? Žinau tik vieną, visada man rūpėsi, kad ir kaip tai neigčiau. Būtent, prisimenu tave tokį. Kai stovėjai, o lyt pradėjo, delnai tarsi vienas buvo, nors akyse buvo liūdesys. Štai tokį ir paliksiu. Nors reikės tą tuštumą kažkuo užplildyti, ją užpildys mintys. Mėnulis, saulė, žvaigždės, nuotraukos, piešinys. Visa tai kas liko man. Visa tai tik ten aukštai.
Rodyk draugams
2010-02-03 • No Comments
Jaučiuosi keistai. Šiandien atrodo buvo puiki diena, jau pasveikau ir mokykloje baigiu atsiskaityti kontrolinius darbus, bet vos grįžus ėmė ir subjuro nuotaika. Nežinau kodėl, bet ėmiau ir pravirkau. Sedėjau savo kambaryje ir verkiau. Tiesiog iš nieko. Norėjosi paverkti, bent jau dabar širdyje ramu ir vėl galiu ramiai mąstyti 
Nepatinka man mano mintys, norėčiau jas nuvyti,tačiau viskas kas mane supa man primena tuos dalykus. Damn it. Atrodo praėjo nemažai laiko, o ir bandžiau save įtikinti, kad kitaip nebus, tiesiog neįmanoma. Su tokiomis mintimis tikrai ne.
Whatever ever. Lets do it.
Laukia šimtadienis. Laukiu, nes idomu pasižmonėti ir po galais kiek galima būt namie? Prisišoksim, o kaip grįšiu namo net nenoriu pagalvot ;DDD
Artėja Šv. Valentino diena. Šios šventės neniekinsiu, juk ji visgi šventė, nors ir viena esu tikrai nežadu išoriškai liūdėti, nors taip viduje man žiauriai liūdna, bet tai nieko nereiškia, niekas apie tai nežino ir nereikia. Nes vos tik sužino, kas nors mane įskaudina. So nevermind. Nejaučiu pykčio savo buvusiam vaikinui,atvirškčiai noriu, kad jam sektusi 
Anyway, sugalvosiu ką tą dieną nuveikti Galbūt išvažiuosiu į miestą, pabūsiu viena, išgersiu arbatos pasivaikščiosiu. Nors būtų smagiau ką nors apkabinti, pralinksminti savo nesąmonėmis, paplepėti ar tiesiog žaisti akių karą ;D Na,kad ir kaip ten bus tikiuosi bus viskas gerai
Rodyk draugams
2010-01-29 • No Comments
O man tik teliko prisiminimai *
p.s. Burbuliukai, o ne burbulai ;D
Rodyk draugams
2010-01-29 • 1 komentaras
Ligos kodas pagal TLK-10 J03.9 (ūminis tonzilitas,nepatikslinta)
Taip,sergu, vėl ;D Tik šį sįki, jau angina, kuri mane nuvarys nuo proto.
Nors liga nepatikslinta iki galo, tačiau požymiai viską atitinka. Vos tik pradeda skaudėti galvą ,žinau,kad turiu temperatūros, kuri siekia vos 37 arba 37,2 Celsijaus, neapseinu, be kaklo skausmų bei sunkių prarijimų seilių, jaučiuosi pavargusi ir nieko nesinori. Nors šiuo metu geriu paskirtus antibiotikus, nesijaučiu geriau, o jei pasijaučiu tai tik keletai valandų… Apgailėtina kai reikia sirgti, nes praleidi pamokas ir nieko dėl to negali padaryti, tik pasveikus pulti į knygas ir nieko aplinkui nematyti. Nors ir turėjau visą savaitę laiko pamokoms, tačiau su galvos skausmu nepasimokinsi. Viliuosi, kad greitu metu pasveiksiu, bei viskas bus kaip įprastai Tai šią savaitę pragulėjau, praliūdėjau, ai na ir kas, niekam nereikalinga ir tiek ;D Nieko čia nebepakeisi ;D Bent jau mintis, kad galbūt man geriau būti vienai, nei ką nors skaudinti. Nes ir taip jau priskaudinau. Nuoširdžiai, atsiprašau :S
Linkiu sau pasveikti ir grįšti į bespalvį, rutiną vežantį gyvenimo kelią.
Rodyk draugams
2010-01-28 • No Comments
Planet by *Voyager212
Gali būti, kad šis pasaulis yra kitos planetos pragaras.
Aldous Huxley
Rodyk draugams
Kai Grėta davė juoko ir man pačiai buvo juokinga iki kol atėjo seselė